- žymumas
- žymùmas sm. (2) DŽ, NdŽ, KŽ; Ser 1. → žymus 1: Nematyt žymùmo, ar vanduo juda, ar ne Zp. Šikšnosparniui koks žymùmas tiej marškiniai Dv. Nors veido bruožai nieko sau, bet be jokio ypatingo žymumo Vd. 2. → žymus 3: Paskutinių tarptautinių įvykių žymùmas yra labai didelis FT.
Dictionary of the Lithuanian Language.